Penktokų kūryba

Artėja Kalėdos – stebuklų, svajonių išsipildymo metas. Penktos klasės mokiniai vienai pamokai, lyg stebuklų lazdele mostelėjus, tapo pasakų kūrėjais ir poetais.

Vieniems vaikučiams labiau sekėsi kurti pasakaites apie nelaimingus našlaičius, kuriems Kalėdų naktį nusišypsojusi laimė ir jie atradę tikrus, šiltus namus. Buvo kūrinėlių apie vaikus iš kitų pasaulių, kuriuose visi žmonės gali skraidyti be skraidymo aparatų, savo minties galia. O viena istorija buvo apie baisų berniuką, kurio „net uodai bijojo“. Ir tas nevidonas sumanė su petarda susprogdinti mokyklą, dėl ko vėliau labai galėjosi. Bet Kalėdos nebūtų Kalėdos, jei neįvyktų stebuklas! Tam berniukui padėjo Kalėdų senelis, leidęs išdykėliui sugalvoti vieną norą. O tas noras buvęs, kad mokykla per dvi sekundes vėl atsistatytų.

Nors penktoje klasėje mokosi tik devyni vaikučiai, tačiau jie labai darbštūs ir kūrybingi. Gal ateityje jie taps žinomais rašytojais, o gal poetais? Du mažieji kūrėjai savo eiles skiria Jokūbavo mokyklai bei kaimo bendruomenei ir sveikina visus su gražiausiomis metų pabaigos šventėmis.

Lietuvių kalbos mokytoja L. Koženiauskienė

Kalėdų sapnas

Tą naktį sapnavau aš sniego senį

Bevaikštantį pievelėje kieme,

Kurio sapne nekantriai klausiau:

– Tai ko bastaisi tu, nenuorama, lauke ?

– Gal nori, kad aš dovanas pakuočiau?

– Ir jas vaikams visiems išdovanočiau?!

– Ne, dovanų aš nepakuosiu,

– O Ir vaikams tikrai nedovanosiu!

Suglumęs senis sau sparčiu žingsniu nuėjo

Ir aš sapne daugiau jo neregėjau…

Ryte prabudus paslapčia

Svetainės kambario duris atvėriau…

Ir ką jūs manot? Po egle

Aš dovanas puikias regėjau!

Gabija

Kūčių naktį prabunda katinas

Dieną pietūs buvo skanūs,

Eglutė jau papuošta.

Vaikai nekantraudami laukia

Senelio dovanų po žaliaskare…

O katinas ramiai visą dieną miegojo,

Apie nieką visai nesvajojo,

O kai staiga kalbėti sumanė,

Vietoje „Miau“ – Kalėdos! – pasakė…

Eigardas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

English EN Lietuvių kalba LT Русский RU
Skip to content